- dvailai
- dvailaĩ sm. pl. (4) sudvailinti arkliai, pora: Dvailaĩs važiuoti Kv. Sukinkyk arklius į dvailùs, t. y. į porą J. Į dvailùs sudėk arklius, t. y. supančiok į dvigručius J. Dvailūsè buvo arkliai, vieną porą ir pavogė Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.